desertai

Duonos ir žaidimų žurnalo ruduo!

Ar pastebėjot, kad rudeniop žemė pasidengia visais šokolado atspalviais? Pieniško šokolado spalvos lapai traška po kojomis, juodojo šokolado skraiste užsikloja užmiesčių laukai nuėmus derlių, lyg lazdynų riešutais ar razinomis nusėti akmenimis… O pirmas lapkričio sniegas padengia namų stogus plonu baltojo šokolado glajumi. Ką jums reiškia šokoladas? Štai Miglei jis simbolizuoja prabangą ir rafinuotumą, primena spalvingą, […]

desertai

Duonos ir žaidimų vasaros numeris!

Vakar vakare miestas kvepėjo pakalnutėmis. Aidėjo neskubūs žingsniai, praeiviai laižė ledus, gurkšnojo iš rasotų taurių, šildėsi veidus atsukę į paskutinius saulės spindulius. Lėtas, ramus ir toks žalias mano miestas išėjo atostogų. Nusispyrė batus, atpalaidavo kaklaraiščio mazgą, švarką paliko kaboti ant kėdės atkaltės. Trims ilgiems vasaros mėnesiams. Atostogų planus dėliojuosi ir aš. O kol kas – […]

desertai

paris-brest. saldžiai ir prancūziškai

Paris-Brest – dieviško skonio plikytos tešlos karūna su burnoje tirpstančiu riešutiniu kremu. Mėgstate eklerus? Tuomet neatsispirsite ir Paris-Brest. Sakoma, kad šio pyrago istorijos kūrėjas – konditeris Louis Durand. Esą 1910 m. Paryžiaus pakraštyje, Maisons-Laffitte, buvo iškeptas pirmasis Paris-Brest, kurio apvali forma simbolizavusi ratą, mat pyragas buvo skirtas atminti istorines Paryžius-Brestas-Paryžius dviračių lenktynes. Senoji šeimos kepykla […]

Uncategorized

naujas žurnalo numeris!

Sveiki! Ar pastebėjote, kur dingo žiema? Jei ne šiąnakt prasiautusi pūga, atrodytų, kad jau tikrų tikriausias pavasaris. Be sniego, šalčio, šiltų pirštinių, kepurių ir karštų arbatos puodelių. Apie imančią trauktis žiemą primena tik puikios prabėgusios šventės, jaukios šeimyniškos akimirkos nuotraukose ir širdyse, ir pirmasis Duonos ir žaidimų žurnalo numeris. Ačiū, kad jį skaitėte ir sklaidėte […]

desertai

nauja pradžia. žurnalas

Žinau, kad aš kažkur užtrukau. Palydėjau vasarą ir tyliai išėjau į rudenį. Įdomus buvo ruduo. Ilgas, šiltas ir labai darbingas. Buvo dalykų, kurie ėjos it spragtelėjus pirštais. Buvo ir tokių, kurie subyrėdavo nė neįsibėgėję. Trys mėnesiai prabėgo neįtikėtinai greitai. Žinai, kas yra sunkiausia po ilgos tylos? Vėl atsiversti tuščią popieriaus lapą ir rašyti. Nes nesi […]