Tą kovo rytą, kai su Migle gėrėm arbatas iš aukštų stiklinių, aprengtų megztukais, plepėjom ir nepastebėjom, kaip pro pirštus išbyrėjo valandos, valgėm pyragą. Atrodė, paprastą, nepretenzingą, tiesiog trupinių trikampius, sulipdytus kondensuotu pienu. Bet kiekvienas kąsnis, nuo šakutės galiuko keliaujantis į burną, buvo kupinas kažkur girdėtų skonių. Išsyk nesuvokiau, kur man visa tai pažįstama. Sentimentai yra […]
ir vegetarams
Močiutė pasakojo, kad jos Mama tarnavo turtinguose namuose. Būdama smalsi, gabi ir kantri, išmoko ruošti stebuklingai skanių patiekalų. Kaimo žmonės šnabždėjos, kad tokios duonos, kokią kepa Juzefa, iškepti daugiau niekas nemoka. Už lango žydint vasarai, ankštoj virtuvėlėj ruošdama pietus, Močiutė kalbėjo ir kalbėjo. Ir ilgainiui ėmė atrodyti, kad laikas byra atgal, ir aš užuodžiu Promočiutės […]
ir vegetarams
Kai vasara už lango, mintyse ir širdyse, kai vidudienio karštis traukia prie žemės, vandens buteliukas stebuklingai išdžiūsta, o metro padaugėja paplūdimio šlepetes įsispyrusių pakeleivių, nejučia imu pavydėt siestas turintiems Pietų gyventojams. Kai vakarop įkaitusiu šaligatviu žingsniuoju namo, galvoje sukas viena mintis: šaltibarščiai. Didelis dubuo. Šaltas dubuo. Kaip namie pas mamą. Su šviežiomis virtomis bulvėmis arba […]
be miltų
Vasara tikriausiai prasidėjo ir baigėsi dar kovo mėnesį ir į Londoną (vėl) (galbūt) ateis, matyt, tada, kai aš būsiu Vilniuj. Sako, miestui gresia potvyniai, o visuomeniniam transportui – baisingi vėlavimai. Aną savaitę 2 mln litrų vandens (gerai jau, vandens iš vamzdžių, ne lietaus) užtvindė vieną metro linijų, o mūsų kiemelyje esančios terasos stogas prakiuro ir […]
duona
Margi atvirukai jau kažkur pusiaukelėj tarp Londono ir namų, Velykos jau visai čia pat, o mes turėsim daug laisvų dienų – beveik mažulytes atostogas. Tikiuosi saulės ar bent jau mažiau lietaus ir debesų – laukia malonūs darbeliai ruošiant naują „oC“ – vasariškiausiai vasarišką – numerį. Tačiau kol kas – apie kitus mielus (skanius!) dalykus. Nežinau, ar […]
ir vegetarams
Dalis receptų į mano blogą patenka iš neišsemiamų interneto gėrybių šaltinių – kasryt dieną pradedu ir kas vakarą užbaigiu puodeliu arbatos ir prenumeruojamų maisto blogų sklaidymu (jų gerokai virš šimto ir kasdien vis daugėja!). Kita dalis – iš skanių knygų ir žurnalų kalno, kulinarinių ir nebūtinai; tokių, kuriose perskaitytas vienas kvapnus sakinys neduoda ramybės ir […]