Nors šįryt buvo -2, o nuo vėjo reikia įsisupti į žieminius paltus ir nepamiršti šaliko su pirštinėm (kurie normalių žmonių jau seniai buvo suslėpti spintose ‘iki kito sezono’), gegužė yra stebuklinga. Gamta sproginėja, dirbti nesinori, tik sėdėt po žydinčiais medžiais ir kvėpuoti. Net maisto gaminti nesinori, todėl sukamės su tais pačiais laiko patikrintais patiekalais, prie […]
desertai
Gausi obuolių, kvepianti cinamonu ir karamele, tokia ši apversta obuolių Šarlotė. Žinot tą receptą: stiklinė miltų, stiklinė cukraus, 5 kiaušiniai, 1 kg obuolių? Man regis, šis receptas iš visų mūsų vaikystės. Bent jau man jis vienas skaniausių. Tradicinį receptą šiek tiek perkūriau, papuošusi pyragą karamelizuotų obuolių sluoksniu. Ir kol dar karštas – ledais. Geriausiai čia […]
be cukraus
Desertų gali būti visokių, svarbu, kad jų apskritai būtų. Šis, kurį matot nuotraukoj, – sveikuoliškas, sluoksniuotas, iš daržovių ir trupučio vaisių :) Beveik smoothie, bet man labiau it subtiliai aptirpę ledai, kreminiai ir nuostabūs. Dvigubas patarimas: abu sluoksnius sutrinkite iki šilkinio tyrumo ir būtinai naudokite šaldytus bananus. Dar vienas būdas įveiklinti moliūgus. (Ir suvalgyti daugiau […]
desertai
Keptų braškių ledų, turėčiau pridurti. Tokios jos ledams suteikia dar daugiau TO skonio, dėl kurio braškių ledus ir mėgstame. Visiškai paprasti, neprireiks ledų aparato ar ledus kelis kartus permaišyti, nes nesiformuoja ledų kristalai. Su kondensuotu pienu – žinau žmonių, kurie už šį receptą balsuotų iškart :) Labai skanūs, ir vafliukuose, ir patiekti su vafliais. Tokie […]
desertai
Iš tiesų tai patys paprasčiausi (ir turbūt nekalčiausi, jei atsižvelgsime į kalorijas) ledai. Kartu ir labiausiai gaivinantys – juk karštą dieną vaisių sultis gardu gerti vienas, atvėsintas ledukais. O jei pamėgintumėt tas sultis sušaldyti? Beje, jeigu ledų formelių neturit, ledus gaminkite nedidelėse stiklinaitėse. O šeivamedžių sulčių baidytis nereikia. Jei Londone visur karaliauja elderflower cordial, švediško […]
desertai
Prieš akis – šienaujama pieva ir ilgas vakaras po dideliu dangumi. Lengvais žingsniais ėjęs mano žmogus staiga sustoja ir sušnabžda: įkvėpk. Dabar. Jauti? Ar užuodi – taip kvepėjo mano vaikystės vasaros, sako, o akyse leidžiasi saulė. Mūsų vasaros tokios pat, šypsaus. Ir prisimenu visas kvailystes, kūlius žolėje, iki paskutinio lašelio nuo lūpų nulaižomus ledus, rieškučiomis […]