Šafranai pasižymi subtiliu, su jokiu kitu prieskoniu nesipainiojamu, skoniu. Kartais jis regisi kartokas, net metališkas, bet tuojau pat poetiškai pražysta gėlių, medaus ir gaivaus jūros vėjo tonais. Brangiausias pasaulyje prieskonis Lietuvoje niekada nebuvo populiarus greičiausiai dėl kultūrinių priežasčių (nors metrikose rašoma, kad ant mūsų stalų pakliuvo Vytauto Didžiojo laikais drauge su cinamonu, ryžiais, pipirais ir […]
Taip, mielinė tešla – su burokėliais. Todėl ir spalva tokia. Skoniui didelės įtakos neturi, šioks toks jų žemiškumas juntamas, bet neįkyriai. Panašiai kaip neseniai publikuotoj burokėlių latte – ar gali būti (rožinių) receptų su burokėliais per daug? :) Labai patiko vaikams. Šiokia tokia apgavystė, nes jie neklausė, o aš ir nepasakojau, kodėl bandelės tokios rožinės, […]
Tikriausiai neleisit sumeluoti – vaflių pyragai gyvena mūsų vaikystėj, dažniausiai pertepti uogiene ar tiesiog kondensuotu pienu ir kakava (arba Rududu!). Šio pyrago kąsneliai liežuvį kanda cukruotais imbierais – labai mėgstu jų aštrumą, kvepia kava ir šokoladu. Svarstau, kad suaugėliškam variantui į šokoladinę kavos masę labai tiktų šlakelis brendžio ar kokio Baileys :) R E C […]
Kai nežinau, kokį desertą pagamint svečiams, vaikui ar sau silpnumo akimirką, renkuos madlenas. Paprastai – citrinomis ir vanile kvepiančias, jau nebežinau, kiek kartų keptas ir visada pavykstančias. Šokolado noriu retai, juolab gryno, bet kepiniuose jis paprastai man netrukdo, atvirkščiai, padeda, šitaip saldumynų tiesiog suvalgau mažiau :) Šios madlenos – kaip tik tokios, švelniai šokoladinės, su […]
Tokiomis dienomis, kai lyja nežinia, dėl ko, ir nežinia, kiek dar ilgai, tinka gerti karštą arbatą ir skaityti knygas. Susirasti šiltesnes kojines. Laužyti šokoladą. Ir kepti pyragus. Jis sakė, kad šis pyragas – visai ne pyragas, o tortas. Iš pačios tikriausios kepyklėlės. Šyptelėjau ir priėmiau už komplimentą. Ir tikrai. Sodrus ir sotus. Šokoladiškai klampus. Su […]
Tamsus ir, paragavus, tarsi šokoladinis, jei tik pasirinksi kokybišką kakavą. Su saldžiomis ir gaiviomis kriaušėmis. Tirpstantis burnoje, jei tik jį gamindamas laikaisi vienos paprastutės taisyklės: puikiai išsuki sviestą su cukrumi. Iki purumo. Tol, kol geltoną jo spalvą pakeičia balta. Sunku, ranka nuskausta, bet kvapnus, lengvas, purus keksas, ištrauktas iš orkaitės, atpirks pastangas. Pažadu. O tam, […]