Nors paprastai lietuviškų kulinarinių laidų nežiūriu, savaitgalį vis pataikydavau įsijungt GarduGardu. Užkibusi už vedėjų charizmos, taip ir likdavau iki laidos galo :) Šis azijietiškos sriubos receptas Gianlucos. Proporcijas pasiderinau pagal save. Vietoj kalakutienos tinka ir kiauliena, kaip originaliame recepte. Gaminant sultinį, siūlau vadovautis savo skoniu – man kaskart jo norisi vis kitokio intensyvumo. Labai gardus imbiero, […]
Danų gydytojai nuo peršalimo rekomenduoja arbatą ir hygge, o aš Lietuvoje skirčiau šakšuką. Gaminamą pagal šį receptą – jei neišgydys tekančios nosies, tikrai sušildys širdis. Ką ten, nuo skruostų iki kojų pirštų galiukų. Man jau šiek tiek gėda girti savo virtuvėje gaminamą maistą, nes skonis – subjektyvus dalykas, bet nesusilaikysiu ir šįkart. Ji puiki! Šakšukų esu virusi visokių. […]
Lietuviškas pavadinimas labai gremėzdiškas – turkai juos vadina tiesiog çilbir , o aš manau, kad šitaip paruošti kiaušiniai – visiškai rimti Benedikto konkurentai. Šaltiniai sako, kad turkų sultonai jų valgė neįtikėtinais kiekiais – o turkai, žinia, pavalgyti, ir dar skaniai, tikrai mėgsta. Paruošiami visai greitai, jie tinka ir vėlyviesiems sekmadienio pusryčiams – bent jau aš tokių neatsisakyčiau, jei […]
Valgyti galima ir prėską maistą, kaip ir gyventi beaistrį gyvenimą. Tik kam, kai pasaulis toks įvairialypis, o prieskonių pirkliai dar prieš kelis šimtmečius pasistengė, kad mūsų virtuvės kvepėtų ir jose virtų neką prastesnis gyvenimas nei užjūrio karalystėse. Maistas, kuriame daug skonių, yra lygus aistrai. Taip, netgi cepelinai be spirgučių, kai lašinukai pakaitinami lygiai tiek, kad […]
Baklažanai nesiliauja manęs stebinę ir džiuginę. Niekas neprilygtų parmigianai vėsų rudens vakarą, makaronų apkepui su baklažanais ar baklažaniniam tarte tatin, kai labai prireikia šio to gundančiai saldaus ir kiek netikėto. Šis receptas – dar vienas į baklažaninių receptų kolekciją. Orkaitėję kepti baklažanai puikiai dera su česnakiniu jogurtu ir žolelėmis. Svarbiausia nepersistengti su aliejumi (baklažanai […]
Pomidorų ir duonos sriuba acquacotta, arba išvirtas vanduo, kilusi iš Toskanos. Tai varguolių maistas – vienas iš cucina povera pavyzdžių. Pagrindiniai sriubos ingredientai tebuvo trys: sužiedėjusi duona, vanduo ir svogūnai. Ir tik vėliau, bėgant metams, sriuba buvo papildyta pomidorais, salierais ir kiaušiniais. Sultinio šiai sriubai papildomai naudoti nereikia – jo pasigaminsite patys pakepinę alyvuogių aliejuje, […]