graikiško jogurto ledai su pistacijomis
Karšta.
Labai karšta. Taip labai, kad, atrodo, imiu ir išgaruosiu lengvu drėgnu debesėliu nuo kėdės, nubyrėsiu lašeliais ir sutekėsiu į Vilnelę.
Namuose plius trisdešimt, už lango plius trisdešimt. Katiną priverstinai girdau iš čiaupo (nes jis tingi net pajudėti, o kailiuko padėt nusivilkt negaliu), kas rytą pabundu su mintimi, kaip nuostabiai nepakartojama būtų vakare panirti į ežero bangas, ir kas vakarą dūlinu namo braukdama prakaitą atgalia ranka ir valandai slepiuosi duše.
Geriausiu draugu tapo nuolat pildomas pusbutelis vandens. Didesnio tiesiog nesugebėčiau panešti.
Nekenčiu autobusų. Juose tvyro pusiaujo atogrąžų klimatas, jie smirdi, jų turėklai karšti ir lipnūs.
Bet vasarą vis tiek myliu, net ir tokią, mhm, ekstremaliai karštą šiųmetę. Šaldiklyje paslėpiau ledų, jei taip galima juos pavadinti. Greitai pagaminamų ir labai sočių. Tiesa – ir vėsinančių :) Jei pabodo kasrytinis ritualas jogurtas-medus, jogurtas-uogienė, jogurtas-dribsniai, vakare paįvairinkit meniu šaldytu graikišku jogurtu. Su pistacijų gabalėliais ir lengvais šerkšno kristalais.
~~~
~ jogurtiniai ledai su pistacijomis ~
500 g labai tiršto jogurto (graikiško arba mūsų prekybos centruose randamo turkiško, 10 proc. riebumo)
100 g pistacijų
maždaug 3/4 stiklinės cukraus
Paruošimas reikalauja ypač daug jėgų ir atidumo:
a) riešutus paskrudink (nesudegink) ir išgliaudyk;
b) riešutus ir cukrų suberk į maišytuvą ir susmulkink;
c) jogurtą perdėk į didesnį indą;
d) gautus trupinius suberk į jogurtą, gerai išmaišyk ir palik 5 min., kad cukrus lengvai aptirptų;
e) jogurtą sudėk į pirminį (gamintojo) indelį, uždenk ir šaldyk mažiausiai šešias valandas, geriausia – per naktį. Maišyti nereikia.
Prieš valgydamas keliolika minučių palaikyk šaldytuve, kad aptirptų.
Viskas. Nepavargai? :)
Patiks mėgstantiems jogurtą ir lengvą rūgštelę. Man saldumo netrūko, o štai mano žmogus burbtelėjo, jog galėtų būti ir saldžiau.
Turkiško jogurto rasi visose (net ir mažesnėse) Rimi arba Vilniuje esančioje rytietiškų prekių krautuvėje Ibrahim prekybos centre.
Skanaus!
Enjoy!
Šaltinis: BBC Good Food magazine Summer collection, 2010.
A, nu jo. Man žiemą ledai beveik net skanesni, kai po kaldra pasislėpus valgau :)
Ponia duonos ir žaidimų sumaišėt su Pageidavimų koncertu, manding :))
Bet, kadangi turiu porą pastebėjimų vynų ir ko. klausimu, brūkštelsiu laiškutį nurodyton dėžutėn :)
Ne kol oras atvės, o kol kosulys praeis :)) Na, kai vaikystėje sirgdavau, tai ledų man neleisdavo valgyti, turiu įtarimą, kad tame draudime ‘buvo racijos’, taigi ;)))
O beje, per karščius tai ledus suryji per minutę, nes svarbiausia – atsigaivinti. O kai vėsiau, tai ir pasimėgauti spėji. Apie viską pagalvota, žinok.
P.S. ar galima reikšti pageidavimus? Kaip suprantu, linkčioji galvą, taigi: ką skanaus ruoši prie vyno? Kad bruschettas, jau supratau, norėčiau dar kažko panašaus – tepamo, mažais kąsneliais ir pan. :)
Laura NiekoNegaminu
Oi, Laura :)) Ilgai gi laukei, kol oras atvės :))
Pistacijos tai tiks visokios, kepintos ypač – bele nesudegintos, sutaupysi laiko, kaip sakant :)
Dėl vaflių tai baik juokus, gavau iš po prekystalio, todėl taško nebelabai galiu išduot, haha :))
Haha, net aš, didžioji maisto ir desertų negamintoja, jau turiu šaldytuve turkiško jogurto :) Liko tik pistacijų nusipirkti, nes velnias, kažkaip susimėčiau, ar kepintos tiks, nusprendžiau grįžus namo pasitikrinti. Taip, taip, šiuolaikinės technologijos leidžia patikrinti facebooką telefone, bet šį kartą to nepadariau, o ir pistacijų buvo vienintelė rūšis (imi arba ne), o aš mėgstu turėti pasirinkimo galimybę :)))
Beje, tik nesakyk, kad pati kepei tuos vaflius, geriau pakuždėk kur pirkai :)))
Chef Dennis, I should invite you to Lithuania to get it :)) However I’m sure you may find it in bigger supermarkets of your neighbourhood. Hope you’ll get it and you’ll love the ice cream :)
Johnsonai, geri geri :) Mažai darbo, imk ir susimaišyk :)
Nais ledukai, noriu noriu :D
OMG…..what a great ice cream…I love pistachio’s and where on earth do you find 10% yogurt….I must have it!!!
thanks so much for sharing your recipe!
Dennis
Skonis – tikrai subjektyvus reikalas. Regis, niekur nenusistebėjau ir nesakiau, kad ‘keista’.
Tik mano (asmenine ir subjetyvia) nuomone, kava, ledai ir šiek tiek šokoladas yra vieni puikiausių ir ryškiausių Italijos gastronominės kultūros simbolių. Tiek ir tenorėjau parašyti. Tiek ir parašiau.
Man Italija – ne tik kava, ledai ir ravioliai, o žymiai, žymiai daugiau.
O tai, kad kiekvienas ją matom, suvokiam ir skanaujam savaip, nieko keista. Keista, kad kažkam yra keista.
Na, taip. Bet GERA itališka kava, kaip ir puikūs itališki ledai yra kažkas tikrai toookio. O dėl šokolado, kita vertus, dar galima ir pasiginčyti.
Anyway. Kažkam Italija asocijuojasi su pica ir makaronais. Ar ravioliais. Man – su gera kava ir neprilygstamais ledais.
Egle, ne viskas, kas itališka, turi būti vienodai skanu visiems. Subjektyvu.
„kavos negeriu, šokolado ir ledų nevalgau… :)) Taip buvo seniau, dabar visad smalsu paragauti naujų ledų, ypač tų tikrųjų gelato, štai pirmų dviejų dalykų vis dar nevartoju ir nepasigendu :)”,
žinant, kad mėgsti Italiją, galiu pasakyti, kad prarandi pusę Italijos skonio
Kaip džiaugiuos, kad patiko :) Skaniausi dalykai yra paprasčiausi, įsitikinu dar sykį :)
del surio pyrago tai nusprendziau nerizikuoti per tooookius karscius:) uztat ledai siandien pat isbandyti, nerealus skonis,dekui labai,kad dalinates puikiais receptais;)
Laura, šitai žino ir maniškis, tik kartais užsimiršta :))
Ramune, smagu, kad užsuki :) Ar pavyko transportuoti sūrio ir šokolado pyragą? :)
egidija, dėkui :) Pistacijų mano mėgstamiausi, tik niekaip nepavyksta išgauti to tikrojo pistacijų ledų skonio, vis kažko pasigendu. Tavasis šerbetas net labai įdomiai skamba, oi laukiu laukiu :)
girlia, ačiū ir tau, kad užsuki :)
Dėl ledų… Aplinkiniai iki šiol gūžčioja pečiais, kas per egzempliorius esu: kavos negeriu, šokolado ir ledų nevalgau… :)) Taip buvo seniau, dabar visad smalsu paragauti naujų ledų, ypač tų tikrųjų gelato, štai pirmų dviejų dalykų vis dar nevartoju ir nepasigendu :)
Džiaugiuos, kad Kreta patiko ir knygą išsirinkai (šnipšt: ten pačios fantastiškiausios baklavos receptas :), tikiu, jog fantastiškai praleidai laiką. Ypač nerealu apvažiuoti salą nuomotu automobiliu, tie serpantinai, vingiuoti keliukai, balti kaimeliai ir horizonte tarp kalnų pasirodanti jūra palieka nuostabius prisiminimus..
kaip man patinka šitas blogas! (y)
tik aš iš tų, matyt, keistų žmonių, kuriems patinka karštis ir.. kurie nemėgsta ledų :))) ne, neapykantos nėra, bet dėl manęs tai šimtas metų – galėtų jų ir nebūti :)
beje, ačiū už rekomendacijas renkantis knygą Kretoje. pasiėmiau tą baltąją. ir knyga, ir Kreta labai patiko! ;)
dailus tas rasotas indukas :) ir pistacijos nai nai nai, laižyčiau tokius ledus su baisiausiu malonumu
pasigirsiu, kad vat aš rytoj bandysiu agurkinio šerbeto ragauti :)
nerealiai skambantis receptas. Tampu sio blogo fane:)
hahaha, maniniškis žino, kad reikia sakyti, kad skanu, nes kitaip keptuvės dangtis amžiams užsidengs :))
Indre, visada visada naudoju sūdytas :) Sūrumo niekad nesijaučia. Lauksiu šerbeto :)
Laura, perdaviau ir dar nuo savęs pridėjau :))
Aš kartais (kartais) pagalvoju, kad gal lepinu, ką. Anksčiau prisvilusius kotletus girdavo išsijuosęs, dabar išdrąsėjo :)) Gąsdinu, kad grįšim į makaronų su sūriu, dešrelių ir koldūnų laikus – trumpam suveikia :))
Tavo žmogus yra baisus baisus žmogus :))) Tokių skanėstų gauna ir dar burba. Taip jam ir perduok.
Su juodų juodžiausiu pavydu skanumynų ir puikiausių patiekalų klausimu – tirpstanti Laura
Rytoj gaminsiu ;) šiandien užsiėmiau arbūzų šerbetu, ryt bus pistacijų ledai :) o darei su sudytomis ar ne? :)