Ant sienos kabo nespalvota fotografija: šaunus dėdulė riestais ūsais šypsosi fotografui, akyse stryksi velniukai. Greta jo – signora gėlėta suknele. Ta pati, dabar stovinti už prekystalio, garbaus amžiaus apskritaveidė žilaplaukė mamma – tarsi kokybės garantas, sergėjantis picų fabrikėlį daugelį metų. Pokalbį pradedu daininguoju buona sera, šypsena ir… pasimetusiu žvilgsniu. Prieš akis lyg ant Milano podiumo maivosi galybė šviežutėlių, dar šiltutėlių stačiakampių picų, viliojančių kvapais ir įvairove. Ką išsirinkti? Kurią? Gal tą, su daug daug sūrio ir mažai prosciutto, gal atvirkščiai, daug daug prosciutto, pomidorų, bazilikų ir trupučiu mozzarella? Gal su tonno? Gal pizza con le acciughe? Pizza Napoletana? Gal tiesiog Margherita? Pavadinimai mirga akyse, pilvas burba ho fame! ho fame! ho fame!*, signora kantriai šypsosi… Susižvalgom ir duriam pirštu. Į skaniausiai atrodančią ir dar vieną po jos (mamma mia, jos Visos Atrodo Skaniai!). Pasakom, kokio gabalėlio norim, signora čiumpa aštrų peilį, atpjauna, guldo ant svarstyklių ir užduoda esminį klausimą: take away? Si si, atsakom, take away take away, grazie mille :) Picos gabalėliai sudedami į dėžutę, ant viršelio šypsosi storulis virėjas ir mūsų vakarienė saugiai paslepiama krepšelyje. Pakeliui ten pat keliauja butelis baltojo itališko vyno – prieš akis idealus ilgas vakaras Amžinajame mieste.
~~~
~ pizza su lavašo duona ~
lavašas
4 pomidorai
2 rutuliukai mozzarella
itališkos passata (pomidorų piurė, ne ketčupo!)
juodųjų alyvuogių
kaparėlių
2 skiltelės česnako
extra virgin aliejaus
džiovintų bazilikų, raudonėlių
druskos
šviežiai maltų juodųjų pipirų
~~~
~~~
Gamyba elementari, turbūt net nereikia rašyti, panašiai kaip sumuštinį susitepti – moka visi :) Vis dėlto štai improvizuotas receptas:
lavašą išskleisk kepimo skardoje. Sutepk alyvuogių aliejumi, tuomet – passata. Negailėk, bet ir nepadaugink. Pabarstyk džiovintomis žolelėmis ir pipirais.
Pomidorus supjaustyk griežinėliais, sudėliok ant picos. Taip pat pasielk ir su alyvuogėmis. Išdėliok kaparėlius, suplėšytą gabalėliais sūrį, griežinėliais pjaustytas česnako skilteles. Vėl pabarstyk žolelėmis, pipirais, trupučiu druskos ir palaistyk aliejumi. Nepadaugink :)
~~~
~~~
Kepk orkaitėje maždaug dešimt minučių – tiek laiko pakanka, kad sūris išsilydytų, o picos krašteliai apskrustų. Nespėsi ir apsižvalgyti, o ant stalų jau garuos skanutėliai pietūs, vakarienė ar tiesiog užkandis – sultinga, traškiais krašteliais pica. Net nepatikėsi, kad valgai lavašą :) Improvizacijos variantų – begalė, galų gale, tinka viskas, kas šaldytuve, ar ne taip sakoma :)
Be galo skanu. Be galo paprasta. Ir, pavadinkim, mažumėlę itališka :)
~~~
~~~
Skanaus!
* Aš alkanas! (it.)
