pats skaniausias varškės pyragas mano kepyklėlėje

Jei manęs paklaustų, be ko neįsivaizduoju virtuvės, nesuabejočiau nei akimirkos. Be orkaitės. Ir be pyragų joje. Receptų knygas pradedu versti nuo desertų. Žurnaluose pro akis neprasprūsta nei vienas keptas saldėsis. Svečiuose pirmiausia įvertinu saldų stalą. Kepyklėlės – mano geriausi draugai. Ten užsuku net kai žinau, jog nieko nepirksiu. Tik pasidairysiu į lentynėles ir išsinešiu saujelę kvapų. Ilgesingų, jaukių ir lengvų.

Dievinu maišyti, minkyti, kočioti. Įmušti kiaušinius, įsijoti miltus, suberti cukrų. Smulkinti riešutus. Raikyti obuolius. Plakti grietinėlę. Tirpinti šokoladą. Žaisti su cinamonu, vanile, muskatu, kardamonu, imbieru ir kvapiaisiais pipirais. Tepti glajų. Išlaižyti tešlos indą (vaikystės įprotis, kurio neatbaido net žali kiaušiniai). Sutepti formą, supilti tešlą, išlyginti. Pašauti į orkaitę ir laukti. Kada iškils, išsipūs, pakvips. Kada parus, išgražės ir prašysis traukiamas. Atidarinėti orkaitės dureles ir gėrėtis. Įbesti pagaliuką ir nekantrauti, ar jau, dar ne, bet gal? Nubarstyti lengvutėle cukraus pudra, įkelti į dailiausią namų lėkštę ir senovine mentele atriekti gabalėlį. Antrą ir trečią.

Niekada nenuobodu. Niekada. Įprasta maisto gamyba manęs pernelyg nežavi. Turbūt dėl to, kad ji – rutiniška. Kasdieniška. Nes valgyti reikia, nes šiltas maistas – patogus maistas. Savas, šeimyniškas. Be abejo, ruošiamas su meile. Tačiau su dviguba meile kepu pyragus. Meluoju. Su triguba ir su kaupu. Nes jie – ypatingoms progoms. Kai šviečia saulė, kai puiki nuotaika, kai myli gyvenimą ir visą pasaulį, kai širdy pakvimpa pavasariu ir norisi strykčioti ant vienos kojos, kai nusitarkuoji krumplius paprasta tarka tarkuodama morkas, bet žinai, kad jos transformuosis į puikiausią pyragą.

Kai stalas ir apykaklė nubarstomi trupiniais ir paprašoma dar gabalėlio – žinau, kad pasidalinau kąsneliu saldaus džiaugsmo.

~~~

~ varškės pyragas ~

tešlai:

150 g sviesto

120 g cukraus

2 kiaušiniai

2 stiklinės miltų (320 g) miltų

1/2 šaukštelio kepimo miltelių

įdarui:

4 kiaušiniai

200 g cukraus

2 šaukštai aliejaus (naudojau alyvuogių)

800 g varškės (naudojau 5 proc. riebumo Alpenrose – ideali tokio tipo pyragams, nes beveik be gumuliukų, kreminė)

200 ml pieno

pakelis D.Oetker vanilinio pudingo

pakelis D.Oetker grietinėlės skonio pudingo (negavau, naudojau du vanilinius – puikiai tiko)

Sviestą ištirpink, sumaišyk su cukrumi, miltais, kiaušiniais, kepimo milteliais ir padėk į šaldytuvą. Tešla turi išeiti tokia, kad ja būtų galima aplipdyti kepimo formos kraštus.

~~~

~~~

Įdarui kiaušinius ištrink su cukrumi ir aliejumi. Sudėk varškę ir gerai išmaišyk, kad neliktų gumuliukų. Kitame inde pieną sumaišyk su abiejų rūšių pudingais, supilk į varškės masę ir išmaišyk. Įdaras turėtų išeiti gana skystas, kefyro konsistencijos.

Atsegamos kepimo formos dugną išklok kepimo popieriumi ir aplipdyk tešla. Čia teks pasistengti, nes tešla linkusi juokauti: vos aplipdai vieną šoną – op, ir nučiuožia žemyn. Todėl ją skirstyk taip, kad perliptų truputį ir per formos kraštus – kepdama vis tiek nučiuoš tiek, kiek jai reikės. Supilk įdarą ir pašauk į 170 laipsnių orkaitę. Po 15 min. karštį sumažink iki 150 laipsnių. Kepk, kol pajudinus formą įdaras nebebanguos, taps tvirtas. Mano senutėlėje kepė 50 min., dar dešimt palaikiau išjungusi orkaitę.

~~~

Turbūt reikėtų girti :) Tą ir darau. Fantastiško skonio pyragas. Lengvas, ne per saldus ir labai moteriškas. Ir ne tik – mano žmogus jį tiesiog įsimylėjo :) Įtraukiu į sąrašiuką „būtina būtiniausiai pakartoti“.

Laikyk šaldytuve. Smarkiai rekomenduoju.

Skanaus!

Šaltinis:Virtuvės paslaptys, 2010 m. Nr. 1, 39 psl.